Praeivė:

– Ko juokiatės, Martynai Mažvydai?

Skulptūra:

– Prisiminiau, kaip mane iš akmens ištraukė.

Praeivė:

– Kaip suprasti ištraukė?

Skulptūra:

– Ar kada nors pagalvojote, kad kiekviename akmenyje slepiasi skulptūra? Jei vieną dieną Dievas sugalvotų visus pasaulio akmenis paversti skulptūromis, kiek skulptoriai darbo turėtų !!!  (juokiasi) Prisiminiau, kaip manęs akmenyje ieškojo skulptorius Algirdas Bosas. Pasiskolino iš savo draugo, skulptoriaus Aloyzo Smilingio jo savadarbį UGNIASVAIDĮ ir…

Praeivė:

– O kas yra UGNIASVAIDIS?

Skulptūra:

– Tai tokia žarna, kuri spjaudo ugnimi ir nuskelia dideles akmens mases. Akmeninės atplaišos lekia į visas šalis, o karštis degina ugniasvaidį laikantį žmogų. Man atrodė, kad pragaro mašina manęs iš akmens ištraukti atėjo. O skulptorius, darbuodamasis su tuo ugnies aparatu, pamiršo, kad reikia užsidėti ant kūno apsaugas, ir taip nusvilo veidą, rankas, kojas, kad po to dar ilgai žaizdas gydėsi.

Praeivė:

– Tai kas čia juokingo?

Skulptūra:

– Atsiminus, kaip atrodė apsvilęs skulptorius ir koks išsigandęs buvau, vis dar suima juokas. Tad pavadinkime mano juoką džiaugsmu. Juk galėjau taip ir likti akmenyje, būdamas iškilus lietuvių tautos vyras – pirmosios lietuviškos knygos katekizmas“ autorius – Martynas Mažvydas.

Praeivė:

– Bet juk jūs ne šioje parko vietoje ilgą laiką stovėjote?

Skulptūra:

–  Jūs pastabi. Iš pradžių stovėjau arčiau Donelaičio gatvės. Bet greitai mane paslėpė parko gilumoje. Apmaudu, bet tuomet mažai kas suprato mano grožį. Valdžia ir dalis miestiečių už galvos stvėrėsi, stebėdamiesi, kaip tokią iškilią asmenybę – Martyną Mažvydą – taip nepagarbiai pavaizdavo – lyg išsižergusį torsą. O juk čia ir glūdi pagrindinė skulptoriaus Algirdo Boso mintis – Martynas Mažvydas šoka tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos, parodydamas, kad lietuvius vienija jų kalba ir lietuviškos knygos, kurias spausdindavo Prūsų Lietuvoje ir per sieną gabendavo į Lietuvą.

Praeivė:

– Vienas, du, trys… Šuoliukas!!!! Tik knygos nepameskite, gerbiamasis! Beje, džiaugiuosi, kad sugrįžote į parko pradžią. Juk žmonės šį parką daugelį metų ir vadino Martyno Mažvydo vardu.