Praeivis:

– Graži ir liūdna tavo legenda apie sesę, kuri juodvarniais paverstus brolius išgelbėjo.

Skulptūra:

– Užburtus miškų brolius, lagerių brolius, visus blogio užburtus žmones gali išvaduoti moters-sesers kantrybė ir pasiaukojanti meilė, – tuo buvo įsitikinusi mane sukūrusi skulptorė Dalia Matulaitė.

Praeivis:

– Tu man primeni trirankę indų dievybę. Kodėl turi tris, o ne dvi rankas?

Skulptūra:

– Užsimerk ir įsivaizduok. Dabar yra kaip tik ta virsmo akimirka, kai tuoj pasirodys mažiausiojo brolio antra rankytė. Paskui dar vieno, ir dar, ir taip aplink mane stos brolių rankų miškas. Įsivaizduok, stebuklas vyksta tavo vaizduotėje – visi pasaulio užburtieji broliai atgauna žmogiškuosius pavidalus. Nebelieka karo. Žmonės stoja lyg žaliuojanti, ošianti giria.

Skulptorei Daliai Matulaitei patiko pasakos ir pasaulio mitai. O save ji laikė krikštyta pagone.

Praeivis:

– Parke mačiau dar du šios skulptorės kūrinius – „Lietaus debesis“ ir „Klajojantis ežeras“. Labiausiai patiko jautis, ant nugaros tempiantis didžiulį ežerą.

Skulptūra:

– Klaipėdoje yra skulptūra, kurią vadinu savo sese. Iš veido labai panaši į mane. Tai prie Senojo turgaus ant pakylos stovinti milžinė Neringa. Ant savo pečių ji neša laivus.

Praeivis

– „Buvau į Lietuvą išėjęs. Ten paukščiai, moterys ir vėjas“ – rašė poetas Sigitas Geda.

Skulptūra:

– Sigitas Geda rašė, o skulptorė Dalia Matulaitė kalė.