Praeivė:

– Koks keistas tavo vardas – Barnabas.

Skulptūra:

– Barnabas buvo vienas iš dvylikos Kristaus apaštalų.  Po Jėzaus mirties jis drauge su apaštalu Pauliumi skelbė Gerąją Naujieną.

Praeivė:

– Čia tai istorija! Į tave pažiūrėjus, nematau atkaklaus Barnabo, apie kurį pasakoji. Matau susimąsčiusį vyrą, sėdintį ant laivo krašto ir žiūrintį į dangų, kad pagal žvaigždžių žemėlapį atrastų nežinomą žemę. Nuo tavęs sklinda ramybė ir susitaikymas.

Skulptūra:

– Mane iškalęs skulptorius Rimantas Daugintis  visą gyvenimą ieškojo savojo kelio. Jo skulptūrose suakmenėjo vaikystės atsiminimai, motinos balsas, tremtinio tėvo atkaklumas…

Praeivė:

– Rašytojas Hemingvėjus yra užrašęs tokią istoriją „Senis ir jūra“, kaip žvejys galinėjosi su gigante žuvimi, užkibusia ant jo meškerės kabliuko. Ir nors senis grįžo į krantą be laimikio, nes jo pagautą žuvį praryjo rykliai, tačiau jis jautėsi be galo laimingas, lyg būtų iš naujo gimęs.

Tavyje, Barnabai, matau tą nušvitusį hemingvėjaus senį. Tu, kaip ir jis, esi vienas, be savo didžiosios žuvies, bet atrodai laimingas. Plauki sau ir nieko nebijai.